- virtauti
- virtáuti, -áuja, -ãvo intr. [K] 1. N, NdŽ, KŽ buriuoti, irkluoti prieš vėją: Šiam sunkiam darbui (buriavimui prieš vėją) apibūdinti Kuršių marių žvejai turėjo susikūrę virtinę specialių žodžių: kartenti, virtauti, šlakuoti, sūkuriuoti, vingiuoti sp(Rsn). 2. siūbuoti bangose: Valtis virtavo, grimzdo, vėl šokdavo į viršų rš. 3. svyruojant eiti: Rūdžiui iš paskos virtavo sunkiai šniokšdamas didelis bernas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.